Savo knygoje „Héctor Malavé Mata“ (1962) jis pateikia marksistinę naftos plėtros Venesueloje analizę ir pabrėžia, kad dėl to, kad transnacionalinės kompanijos uždirbo daugiau dividendų į savo kilmės šalis, nei investavo iš naujo. Tai, kad jie vykdė šalyje, leidžiančioje panaudoti naftą, padarė Venesuelą gryną nuostolį, lygų 15,584 mln. bolvarų dividendų sumos skirtumui per 14 metų (vidutiniškai 1,113 mln. per metus) ir transnacionalinių kompanijų pakartotines investicijas į 3,863 mln. bolivarų (vidutiniškai 276 mln. Bolivarų per metus); tai yra grynieji nuostoliai, pasak analitiko, 11,721 milijono bolivarų. Taip pat,Šis argumentas ignoruoja du faktus, susijusius su verslo valdymu kapitalistiniame pasaulyje:
- kad dividendai akcininkams, kurie investavo į verslą, turi būti jiems grąžinami kaip atlygis už jų verslo riziką. Investuotojų sprendimas reinvestuoti dalį savo dividendų į verslą, kuriame jie dalyvauja, yra akcininkų susirinkime aptarta politika, o ne priimančiosios šalies sprendimas, ty jei bus atlikta pramonės projekto finansinė analizė. naftos kompanija, kurią valdo tarptautinės bendrovės šalyje, kaip netrukus pamatysime, galima įsitikinti, kad investuojantiems akcininkams vidinė grąžos norma (IRR) buvo 9%, palyginti su tuo pačiu minimaliu patraukliu pelningumo lygiu (TMAR) - 8%. istorinis kontekstas; ir kad viso projekto, kaip verslo, IRR buvo 24%; tai yra,kad šalyje įsikūręs verslas turėjo 15% pelningumo pranašumą, palyginti su užsienio akcininkų, esančių JAV, Anglijoje ir Nyderlanduose, pelningumu, atsižvelgiant į nepaprastus naftos pramonės savarankiško finansavimo pajėgumus, kuriems nereikėjo jokio sverto; banko kreditą.
Ekonomikos žodynuose dividendų apibrėžimas yra toks: „Korporacijos akcininkams mokama iš verslo pelno gaunama išmoka“ (Diccionary of Economics (1957).) Iš tikrųjų, bendras pramonės grynasis pelnas Venesuelos naftos bendrovė per 13 metų (nuo 1948 m. Iki 1960 m.) Turėjo 19,447 mln. Bolivarų, o iš šios sumos vidutiniškai 80 proc. Buvo paimta mokėti dividendus verslo akcininkams; kaip buvo logiška tikėtis, vidutiniškai 30 proc. viso uždirbto pelno atitiko įmonės konsolidavimą. Yra net sukaupti dividendai ir jie tampa verslo įpareigojimu prieš išmokant juos ateityje ir taip pat neprivalomą dividendą,kurios gali būti išmokamos grynaisiais arba naujomis akcijomis ir galiausiai dividendais, kaip pažadas sumokėti per tam tikrą laiką, atsižvelgiant į įmonės politiką.
Šiuo atveju priimant sprendimą formuoti naują kapitalą ir jo turtą buvo akivaizdi privati investicija, kuri turėjo atsižvelgti į alternatyvaus investuoto kapitalo kainą. Bendrovės atliktos pakartotinės investicijos priklausė nuo jos įdiegtų pajėgumų bei žalios naftos ir rafinuotų produktų paklausos, kurios skatina įmonės politiką išplėsti savo investicijas per visą projekto gyvavimo laiką.
Kita vertus, aštuntajame dešimtmetyje nacionalizuotos pramonės atveju naftos pramonės uždirbtas pelnas po jos pakartotinių investicijų, siekiant patobulinimo ir augimo, buvo pristatytas doleriais į Venesuelos centrinį banką, kuris vėliau Pagal valiutos kursą šios perlaidos buvo konvertuotos į bolivarus; Tuomet galima pabrėžti, kad šios pajamų sumos yra panašios į dividendus ir kad tokiu atveju vyriausybės daro „socialinę skolą“ visiems savo investuotojams (Venesuelos žmonėms), kad darytų investicijas ir reikalingas išlaidas vystymuisi. Kitaip tariant, dividendai visada egzistuoja vienokia ar kitokia forma, kokie pokyčiai yra verslo akcininkams.
Kita marksistinė ekonomisto Malavé Mata nuomonė buvo, kad užsienio kapitalo panaudojimas naftos pramonėje buvo lemiamas veiksnys, ribojantis nacionalinių pajamų augimą (Op. Cit., P. 18). Na, neatrodo, kad šis teiginys buvo teisingas, nes nacionalizavus naftos pramonę, turimos nacionalinės pajamos, gautos iš naftos gavybos pertekliaus, 1978 m. Buvo 31,206 mln. tai yra 41% viso nacionalinio pertekliaus (Venesuelos centrinis bankas). Praėjus dviem dešimtmečiams po nacionalizacijos, naftos eksportas 1984 m. Siekė 85,873 mln. Bolivarų, tai yra 5 kartus daugiau nei kitų viešųjų gėrybių, o 3 kartus - privataus sektoriaus (Venesuelos centrinis bankas).tačiau jos taip pat sudarė 1,14 karto didesnę už visas pajamas, kurias per 14 metų (nuo 1947–1960 m.) gavo Venesuelos naftos pramonė, tai yra vidutiniškai 5,4 milijardo bolivarų per metus.
Marksistinį požiūrį taikęs analitikas taip pat stebėjosi dideliu naftos pramonės kapitalo intensyvumu ir tuo, kad, augant mašinų ir įrengimų naudojimo technologijai, darbo jėgos naudojimas nebuvo atitinkamai pakilo. Kas nutinka šioje pramonėje, tai, kad norint investuoti į ilgalaikį turtą, reikalingas didelis kiekvieno asmens, dirbančio didelio kapitalo tankio, produktyvumas.
Venesuelos naftos pramonėje nuo 1948 iki 1960 m. Vidutiniškai dirbo 42 tūkst. Darbuotojų, iš jų daugiau nei mažiau nei 28 tūkst. Buvo darbuotojų (67 proc. Visų darbuotojų), o daugiau ar mažiau 14 tūkst. Darbuotojų atitiko vidutinį vadovų darbo užmokestį. ir daugiau (33% visų).
Remiantis ankstesniais duomenimis, naftos darbininkai visada buvo daugiau ar mažiau 2 kartus didesni už profesionalių, techninių ir administracinių darbuotojų atlyginimus. Apskritai tikėtina, kad šis darbuotojų ir darbuotojų santykis bėgant metams pasikeitė tiek, kad buvo pagerintos investicijos į naudojamą technologiją, o administravimas ir valdymas tapo griežtesni. sudėtingesnių sprendimų. Iš tikrųjų darbuotojų skaičius per 13 veiklos metų sumažėjo 17 021, nes veiklos pradžioje, 1948 m., Dirbo 39 443 darbuotojai (96 proc. Venesuelos), o jau 1960 m. Pabaigoje, iš viso darbuotojų skaičius buvo 26 507; Darbuotojų skaičius taip pat išaugo nuo 15 725 iki 18 205, tai yra, 2480 naujų darbuotojų, net ir gaunant geresnį atlyginimą.
Tuomet labai aišku, kad yra dvi strateginės pramoninės veiklos plėtojimo alternatyvos: 1) samdyti įmones, turinčias patirties ir valdančias technologijas, protingam laikotarpiui, kad nacionaliniu lygiu išmoktų valdyti verslą; ir 2) po kurio laiko, išmokę žinių, nacionalizuokite pramonę, kad įvaldytumėte ją ir turėtumėte finansinę autonomiją.
Naftos veikla Venesueloje
Jei analizuosime aprašomąją analizę ir palyginsime 1940, 1950, 1960 ir 1970 dešimtmečių naftos gavybą, rasime:
1 lentelė
Žalia nafta ir žalia nafta
Metai barelių dieną Barelių metai
________________________________________________________________________________________________________________________________
1940 502 000 183 230 000
1950 1 498 000 546 770 000
1960 2 845 100 1 038 461 500
1970 2 294 000 837 310 000
Šaltinis: „Héctor Malavé Mata“ (1962)
Reikia pažymėti, kad iš maždaug 183 milijonų barelių 1940 m. Pagaminimo buvo eksportuota 157 milijonai barelių žalios naftos (86%), 23 milijonai barelių rafinuotų arba pagamintų produktų (12,5%). ir 2,99 mln. barelių (1,5%) šalyje liko vidaus vartojimui.
Panašiai 1950 m. Iš apskaičiuotos 547 mln. Barelių produkcijos 452 mln. Barelių buvo eksportuota kaip žalia nafta (82,6%), o kaip rafinuoti ar perdirbti produktai - 67 mln. Barelių (12, Vidutiniam vartojimui buvo palikta 28 mln. Barelių (5,1 proc.)
1960 m. Iš 1,038 mln. Barelių produkcijos buvo eksportuota 729 mln. Barelių žalios naftos (70,2%), 251 (24,3%) mln. Barelių buvo eksportuota kaip rafinuoti produktai. o pagamintas ir 57 mln. barelių liko vidaus vartojimui (5,5%)
| 2 lentelė | |||
| Naftos gavyba tūkstančiais barelių per dieną ir barelio kaina | |||
| 1936–1945 m | |||
| Kaina už barelį | |||
| Gamyba | JAV dolerių. | ||
| METAI | |||
| 1936 metai | 422,5 | 0,88 | |
| 1937 metai | 508.9 | 0,96 | |
| 1938 metai | 515,2 | 0,93 | |
| 1939 metai | 560,4 | 0,80 | |
| 1940 metai | 502,3 | 0,93 | |
| 1941 metai | 621,3 | 0,98 | |
| 1942 metai | 405,9 | 1.01 | |
| 1943 metai | 491,5 | 1.03 | |
| 1944 metai | 702,3 | 1.05 | |
| 1945 metai | 886,0 | 1.06 | |
| 3 lentelė | |||
| Naftos gavyba tūkstančiais barelių per dieną ir barelio kaina | |||
| 1949–1961 m | |||
| Kaina už barelį | Kaina už barelį | ||
| Gamyba | į Bs. | JAV dolerių | |
| METAI | |||
| 1949 metai | 1 321,4 | 6.95 | 2,25 |
| 1950 metai | 1 497,9 | 6.55 | 2.12 |
| 1951 m | 1 704,6 | 7.08 val | 2.00 |
| 1952 metai | 1 803,9 | 7.08 val | 2.14 |
| 1953 metai | 1.764,9 | 7.59 | 2.30 |
| 1954 m | 1,895,3 | 7.72 | 2.31 |
| 1955 m | 2,157,2 | 7.08 val | 2.34 |
| 1956 metai | 2456,8 | 7.59 | 2.26 |
| 1957 m | 2779,2 | 8.34 | 2.65 |
| 1958 metai | 2,604,8 | 8.06 val | 2.50 |
| 1959 m | 2,771,0 | 7.20 val | 2.23 |
| 1960 metai | 2846,1 | 6.43 | 2.12 |
| 1961 m | 2 919,9 | 6.43 | 2.12 |
| 4 lentelė | |||
| Producción de petróleo en miles de barriles diarios y precios por barril | |||
| 1962-1973 | |||
| Precios por barril | Precio por barril | ||
| AÑO | Producción | en Bs. | en US$ |
| 1962 | 3.199.8 | 2.08 | |
| 1963 | 3.248.0 | 2.03 | |
| 1964 | 3.300.0 | ||
| 1965 | 3.473.0 | 8.27 | |
| 1966 | 3.300.0 | ||
| 1967 | 3.500.0 | ||
| 1969 | 3.549.1 | ||
| 1968 | 3.560.1 | ||
| 1969 | 3.594.1 | 7.91 | 1.92 |
| 1970 | 3.708.0 | 7.91 | 1.92 |
| 1971 | 3.549.1 | 2.48 | |
| 1972 | 3.219.9 | 3.08 | |
| 1973 | 3.366.0 | 4.42 | |
| Tabla 5 | |||
| Producción de petróleo en miles de barriles diarios y precios por barril | |||
| 1974-1991 | |||
| Precio por barril | |||
| AÑO | Producción | en US$ | |
| 1974 | 14.35 | ||
| 1975 | 13.76 | ||
| 1976 | 14.20 | ||
| 1977 | 13.86 | ||
| 1978 | 13.77 | ||
| 1979 | 19.88 | ||
| 1980 | 32.69 | ||
| 1981 | 38.21 | ||
| 1982 | 34.73 | ||
| 1983 | 34.00 | ||
| 1984 | 1.696.0 | 31.64 | |
| 1985 | 1.564.0 | ||
| 1986 | 1.648.0 | ||
| 1987 | 1.654.0 | ||
| 1988 | 1.716.0 | ||
| 1989 | 16.87 | ||
| 1990 | 20.33 | ||
| 1991 | 16.34 |
Inversión de las empresas petroleras
Este negocio petrolero fue explotado por las grandes compañías petroleras internacionales. En efecto, veamos por ejemplo la inversión bruta estimada para el año de 1950 y para las principales compañías que operaban en el país:
Tabla No. 6
Inversión bruta en activos fijos para la explotación petrolera venezolana, en
Millones de bolívares – 1950
Compañía Inversión *** %
Cróele Petroleum * 2.463 39
Royal Dutch Shell 2.782 44
Mene Grande 479 7,5
Socony Mobil ** 81 1,2
Las Mercedes 220 3,4
Richmond 111 1,7
Texas Petroleum 170 2,6
Vzla. Atlántic 56 0,88
TOTAL 6.362 100
Fuente: Malavé Mata, op.cit. Cuadro A-16, pp.260-261
* Standard Oil of New Jersey
** Socony Mobil Oil of New York
*** Inversión más o menos equivalente a 1.899 millones de dólares. La inversión bruta se traduce en una inversión neta estimada de 5.021 millones de bolívares
La inversión básica en activos para el año de 1948 y en millones de bolívares fue como sigue:
Rubros Millones Bs. %
__________________________________________________________
Inversión neta en activos fijos 4.421 72,81
Activos circulantes 1,259 20,73
Activos diferidos 41 0,68
Otros activos 351 5,78
Total inversión 6.072 100,0
El capital total fue financiado de esta manera:
Fuentes Millones Bs. %
_________________________________________________________
Acciones comunes y superávit 3.279 54,00
Otros superávit 1.636 26,94
Obligaciones 1,157 19,06
Total capital y pasivo 6.072 100,0
Inversión y rentabilidad para los accionistas y para el negocio
En resumen, el año de 1948 comienza una actividad petrolera con producciones mayor de un millón de barriles diarios y es así como las empresas que operaban en Venezuela realizaron una inversión neta total de 6.072 millones de bolívares (más o menos 1.813 millones de dólares).
Este capital invertido produjo un flujo de efectivo para los accionistas como sigue:
Tabla No. 7
Actualización de los dividendos y su relación con la inversión en la industria petrolera en el año de 1948
______________________________________________________________
Año Dividendos Inversión Tasa Valor actual Tasa Valor actual
8% 15%
0 6.072 0 6.072 0. 6.072
1 297 --- 0.926 275 0.869 258
2 288 --- 0.857 247 0.756 218
3 705 --- 0.794 560 0.658 464
4 962 --- 0.735 707 0.572 550
5 817 --- 0.681 556 0.497 406
6 798 --- 0.630 502 0.432 345
7 1180 --- 0.583 687 0.376 444
8 1610 --- 0.540 869 0.327 526
9 2082 --- 0.500 1041 0.284 591
10 1045 --- 0.463 483 0.247 258
11 1357 --- 0.429 582 0.215 292
6509 4352
________________________________________________________________
Si calculamos, con los datos de la tabla 4, el Valor Actual Neto (VAN) del proyecto petrolero en Venezuela, pero desde el punto de vista de sus accionistas, veremos lo siguiente:
VAN = dividendos actualizados menos inversión en el año cero
VAN (al 8%) = 6.509 menos 6.072 = + 437
VAN (al 15%) = 4.352 menos 6.072 = – 1.720
Ahora podemos calcular la Tasa Interna de Retorno (TIR) por medio de la interpolación:
TIR = 8% + 15% – 8% (437 / 437 + 1720)
TIR = 8% + 7% (0,2026)
TIR = 8% + 1,42%
TIR = 9,42% (digamos 9%)
Por lo tanto la TIR para los accionistas de este negocio fue igual a 9%. Pero veremos en seguida que la TIR para el proyecto de inversión (para la industria petrolera ubicada en Venezuela) fue del 23,9% (digamos 24%). Una rentabilidad muy buena tanto para el proyecto como un todo y más o menos marginal para los inversionistas extranjeros.
Como se sabe, el flujo de caja o de efectivo corresponde a la sumatoria de las utilidades netas después de pagar el impuesto sobre la renta, más la depreciación de los activos fijos y la amortización de los activos diferidos, para luego restar los compromisos del pago del capital a los bancos en caso de que hayan otorgado financiamiento (que no es este el caso). En seguida aparece para cada año las depreciaciones de los activos fijos y las utilidades netas después del pago del ISR:
Tabla No. 8
Flujo de caja o de efectivo de la industria petrolera venezolana- 1948-1960
________________________________________________________________
AÑO Depreciación Utilidad Neta Flujo de efectivo
________________________________________________________________
1948 267 1.060 1.327
1 949 279 704 983
1950 329 970 1.299
1951 380 1.201 1.581
1952 420 1.262 1.682
1953 459 1.261 1.720
1954 486 1.412 1.898
1955 527 1.710 2.237
1956 571 2.115 2.686
1957 647 2.774 3.421
1958 659 1.616 2.275
1959 706 1.335 2.041
1960 770 1.282 2.052
________________________________________________________________
Fuente: Estados de pérdidas y ganancias consolidados de las empresas petroleras. Ministerio de Minas e Hidrocarburos.
La suma de la utilidad neta después de impuestos más la depreciación (que no es una salida de fondo), nos arroja el flujo de caja de la inversión en la industria petrolera entre los años 1948 y 1960, ya que la industria se autofinanciaba y no habían capital que pagar a ningún banco de fomento.
En seguida calcularemos el VAN y la TIR para el negocio petrolero como un todo, en ese espacio de tiempo:
Tabla No. 9
Actualización del flujo de caja del la industria petrolera y su relación con la inversión realizada en el año de 1948.
_____________________________________________________________
Año Flujo de Inversión Tasa Valor actual Tasa Valor actual
efectivo 8% 25%
0 6.072 0 6.072 0. 6.072
1 1327 --- 0.926 1229 0.800 1062
2 983 --- 0.857 842 0.640 629
3 1299 --- 0.794 1031 0.512 665
4 1581 --- 0.735 1162 0.410 648
5 1682 --- 0.681 1145 0.328 552
6 1720 --- 0.630 1084 0.262 451
7 1898 --- 0.583 1107 0.210 399
8 2237 --- 0.540 1208 0.168 376
9 2686 --- 0.500 1343 0.134 360
10 3421 --- 0.463 1584 0.107 366
11 2275 --- 0.429 976 0.086 196
12 2041 --– 0,397 810 0,069 141
13 2052 --– 0,368 755 0,055 113
14.276 5.238
Si calculamos con los datos de la tabla 5 el Valor Actual Neto (VAN) del proyecto petrolero en Venezuela como un todo, veremos que:
VAN =flujo de efectivo actualizados menos inversión en el año cero
VAN (al 8%) = 14.276 menos 6.072 = + 8.204
VAN (al 25%) = 5.238 menos 6.072 = – 834
Ahora podemos calcular la Tasa Interna de Retorno (TIR) por medio de la interpolación:
TIR = 8% + 25% – 8% (14.276 / 14.276 + 834)
TIR = 8% + 17% (0,9448)
TIR = 8% + 16,06%
TIR = 24,06% (digamos 24%)
Por lo tanto la TIR del proyecto de inversión como un todo fue igual a 24%.
La situación para los años más recientes
En el año 2.003 el PIB petrolero en millones de dólares fue de 20.831 y se importó para esa rama industrial 1.386 millones de dólares (el 7% de su generación de riqueza). Es decir, es una actividad relevante de bajo componente importado.
En cambio el PIB no petrolero fue de 4.919 millones de dólares y para ese concepto se importó 9.321 millones de dólares (dos veces su generación de riqueza). La industria manufacturera todavía tiene que subsistir, dependiendo de las materias primas importadas lo cual no sólo las pone en una situación de vulnerabilidad por su dependencia del exterior, sino que pueden ser calificadas como una actividad semi-artificial que tienen que integrarse mucho más al consumo de productos nacionales, siempre que exista de nuevo una política de sustitución de importaciones que fue abandonada en los últimos años.
Referencias bibliográficas
- Banco Central de Venezuela.Dictionary of Economics (1957). Tirad Edition Revised. New York: Barnes & Noble,Inc.Malavé Mata, H..(1962). Petróleo y desarrollo económico de Venezuela. Caracas: Ediciones Pensamiento Vivo. S. A.Medvin, E. (1974). The energy cartel: who runs the american oil industry. New York: Vintage Books.Ridgeway, J. (1973). The last play: the struggle to monopolize the world’s energy resources. New York: A Mentor Book.Toro Ardí, J. (1992). Venezuela: 55 años de política económica –1936-1991- Una utopía keynesiana. Caracas: Editorial Panapo.Udall, S, et. al.. (1974). The energy balloon. New York: Penguin Books.
_______________________
Alfredo Ascanio, Ph.D
Universidad Simón Bolívar
Caracas-Venezuela
INDUSTRIA PETROLERA VENEZOLANA: UN ANÁLISIS EXPO-FACTO
Prisidėjo: Alfredo Ascanio, PhD universitetas, Simón BolívarCaracas-Venesuela - [email protected]
Atsisiųskite originalų failą
